Specialybių paaiškinimai

 

Psichiatras

Tai specialistas, kuris yra baigęs medicinos universitetą ir turi bazinį medicinos specialisto (gydytojo) išsilavinimą. Psichiatras gydo psichines ligas ir sutrikimus, nustatinėja psichinių ligų diagnozes bei orientuojasi į medikamentinį gydymą (t.y. skiria vaistus). Psichiatras, baigęs papildomus psichoterapijos kursus, gali tapti psichiatru-psichoterapeutu ir teikti psichoterapines paslaugas.

 

Psichologas

Tai specialistas, kuris baigė universitetą ir įgijo psichologo bakalauro ar magistro kvalifikacinį laipsnį (pvz., sveikatos, klinikinės, mokyklinės psichologijos). Psichologas atlieka psichologinius tyrimus (emocijų, mąstymo, asmenybės, kognityvinės veiklos, intelekto), teikia psichologines konsultacijas (dažniausiai dėl bendravimo problemų, nuotaikų sutrikimų ir kitų psichologinių problemų). Psichologas, baigęs pouniversitetines studijas gali tapti psichologu-psichoterapeutu ir teikti psichoterapines paslaugas.

 

Psichoterapeutas

Tai specialistas, pabaigęs kurios nors psichoterapinės mokyklos (psichodinaminės, egzistencinės, geštalto, individualiosios, kognityvinės-elgesio terapijos ar kt.) mokymo kursus. Psichoterapeutas – nėra atskira profesija, tokią kvalifikaciją gali turėti medicininį, psichologinį ar socialinį išsilavinimą turintys specialistai, papildomai pabaigę mokymo kursus. Dažniausiai psichoterapeuto kvalifikacijas turi psichiatrai arba psichologai.

Psichoterapija trunka daug ilgiau nei psichologinis konsultavimas, dirbama su gilesniais procesais. Ji gali būti individuali (kai dirbama su vienu žmogumi), porų (dirbama su poromis), šeimos (dirbama su visa šeima) arba grupinė (dirbama su grupe žmonių, kurioje poveikį gauna kiekvienas grupės narys).

 

Psichoanalitinė-psichodinaminė kryptis

Remiamasi Z. Freudo psichoanalizės teorija, tačiau yra atsiradę daug skirtingų šios psichoterapijos krypties mokyklų. Pagrindine sąvoka išlieka pasąmonė (sąmonei nepažini psichikos sritis), kurioje slypi dalis mūsų troškimų, jausmų, patirties. Manoma, kad labiausiai žmogaus elgesį motyvuoja seksualiniai ir agresijos impulsai, labai didelę įtaką turi ankstyvieji vaikystės išgyvenimai. Psichoterapijos metu siekiama suprasti pasąmoninę vidinių konfliktų prigimtį ir taip sumažinti jų įtaką kasdieniam gyvenimui.

 

Analitinė kryptis

Analitinės psichoterapijos pradininkas yra K.G.Jung‘as. Jis buvo Z.Freud‘o mokinys, dėl to nemaža dalis jo teorijos remiasi psichoanalize. Šios psichoterapijos atstovai domisi tiek išoriniu pasauliu, tiek ir vidine asmenybės erdve, kurią tyrinėja analizuodami sapnus, simbolius ir mitus. Terapijoje siekiama, kad žmogus atrastų ryšį tarp pasąmonės ir to, kas vyksta kasdieniame jo gyvenime. Pasąmonė mums kalba per sapnus, vaizduotę bei per tai, kas vyksta santykyje tarp terapeuto ir kliento. Analitinės psichoterapijos atstovai mano, jog psichika pati siekia balanso ir visumos, dėl to terapeutai stengiasi būti terapijoje ne ekspertais, o pagalbininkais ir mano, jog kiekvieno žmogaus psichika žino kelią link minėto balanso ir visumos.

 

Geštaltinė psichoterapija

Geštaltinės psichoterapijos krypties atstovai teigia, jog žmogus yra savo minčių, kūno pojūčių, jausmų visuma. Kiekvienos asmenybės augimas, kurio siekiama terapijoje, tai sąmoningumo didinimas. Geštaltinė psichoterapija remiasi dviem pagrindinėm idėjomis: svarbiausia dėmesį kreiptį į tai, kas vyksta dabartyje, „čia ir dabar“ momentu ir tai, jog mes nuolat esame santykyje su kitais žmonėmis, su mus supančia aplinka ir su savo vidiniais išgyvenimais. Tam, kad suprastume save, turime pamatyti, kokius mes santykius kuriame aplink save. Geštaltinė terapija daugiau kreipia dėmesį į procesą, nei į turinį, t.y. kaip mes elgiamės, kalbame, nei mes kalbame. Terapijoje siekiama, jog klientas suvoktų, ką ir kaip jis daro ir išmoktų siekti pilno kiekvieno gyvenimo momento įsisąmoninimo.

 

Egzistencinė kryptis

Egzistencinės krypties atstovai akcentuoja žmogaus unikalumą ir keitimąsi – asmuo yra nuolat besikeičiantis, nestatiškas, o taip pat pats atsakingas už savo gyvenimą. Didžiausias dėmesys skiriamas universaliems faktoriams, kuriuos išgyvename kiekvienas (gyvenimo prasmė, laikas, nerimas, mirtingumas ir kt.), esamai žmogaus gyvenimo situacijai. Psichoterapijos metu siekiama padėti žmogui geriau susigaudyti savo gyvenime, suvokti dabartines savo galimybes ir apribojimus, išmokti kitaip spręsti kylančius sunkumus. Žmogus skatinamas prisiimti atsakomybę už savo paties gyvenimą, laisvai pasirinkti.

 

Humanistinė kryptis

Humanistinės krypties atstovai akcentuoja teigiamą, pozityvią žmogaus prigimtį. Manoma, jog kiekvienas turi įgimtą siekimą tapti pilnaverčiu žmogumi. Problemos kyla kuomet kai kurie jausmai išstumiami iš sąmonės lauko, iškreiptai suvokiamas patyrimas. Psichoterapijos metu daug dėmesio skiriama tam, kad klientas galėtų saugiai save tyrinėti, atpažinti asmenybei tobulėti kliudančius veiksnius, įsisąmoninti anksčiau atmestas ar iškreiptai priimtas asmenybės dalis. Skatinamas kliento atvirumas patyrimui, didesnis pasitikėjimas savimi, spontaniškumas.

 

Individualiosios (Adlerio) psichologijos kryptis

Akcentuojama pozityvi žmogaus prigimtis. Šios krypties atstovai teigia, kad kiekvienas žmogus ankstyvoje vaikystėje susiformuoja unikalų gyvenimo stilių, kuris mažai keičiasi gyvenant. Kurdamas savo gyvenimo stilių, žmogus kuria savo likimą. Manoma, kad žmogaus elgesį labiausiai motyvuoja aplinkui esantys žmonės, asmeninių tikslų siekimas ir gyvenimo uždavinių sprendimas. Problemos gyvenime kyla dėl netinkamo gyvenimo stiliaus, gyvenimo tikslų. Psichoterapijos metu siekiama padėti klientui formuluoti socialiai vertingus tikslus, keisti klaidingą motyvaciją ir padėti jaustis lygiu su kitais.

 

Meno terapija

Meno terapija - tai meno priemonių (vaizdinių, garso, judesių) panaudojimas gydyme ir siekiant asmenybės augimo. Ši terapija remiasi nuostata, jog kūrybinių galių panaudojimas padeda žmogui sveikti ir bręsti. Meno terapija skirta platesniam savęs pažinimui per kūrybą. Ji skirta saviraiškos ugdymui, elgesio pokyčiams, siekiant pažinti save ir kitus, atpažinti savo emocijas, relaksacijai, bendravimo įgūdžių lavinimui.

 

Kognityvinė-elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija jungia dvi psichoterapijos rūšis - kognityvinę ir elgesio terapijas. Elgesio terapija siekia sumažinti ryšius tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų į jas (tai gali būti baimė, depresija ar įniršis, save žlugdantis elgesys). Elgesio terapija moko, kaip nuraminti jausmus ir kūną bei pasijusti geriau, pradėti galvoti aiškiau, lengviau apsispręsti. Tuo tarpu kognityvinė terapija analizuoja, kaip tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime. Dėl to žmogus be pakankamos priežasties priverstas jausti nerimą, depresiją, pyktį ar provokuodami kitų netinkamus veiksmus. Šios terapijos tikslas – keičiant mąstyseną mažinti psichologinį stresą ir pakeisti mažai padedantį elgesį tokiu, kuris padėtų įveikti stresines situacijas.

 

Eklektinė kryptis

Šiai krypčiai priklauso tie specialistai, kurie nepriskiria savęs išimtinai vienai psichoterapijos mokyklai. Savo darbe jie derina įvairių krypčių požiūrius, metodus.

"Žmogaus psichologijos studija"
Gedimino g. 30, Kaunas